„Tarp čia ir niekur“ — tai ciklas apie laiką, kurio dažniausiai nepastebime. Apie sustabdytas keliones, apie peizažus, kuriuos perbraukia bėgiai, palikdami randus žemėje ir žmogaus viduje. Tai žvilgsnis į vietas, kurios nebepriklauso niekam, tačiau savyje vis dar nešioja neišsakytus pasakojimus.
Čia juoda ir balta tampa ne priešprieša, o kvėpavimo ritmu:
šviesa, kuri sustingsta akimirkoje,
ir tamsa, kuri švelniai nuveda tolyn.
Geležinkelio bėgiai šiame cikle — metafora.
Kelionių, kurios prasidėjo, bet nepasiekė pabaigos.
Kelionių, kurios baigėsi, bet vis dar gyvena mintyse.
Kelių, kuriuos kadaise rinkomės —
ir tų, kurie pasirinko mus.
Tai fotografijų ciklas tiems, kurie moka skaityti tarp linijų: ir tarp teksto, ir tarp bėgių, ir tarp savų minčių.
